- rimtuolis
- rimtuõlis, -ė smob. (2) NdŽ kas pernelyg rimtas: Vakarais pas ją sueidavo visi rimtuoliai ir „geriausi miesto žmonės“ rš. Kad baugina ta mieloji Gretė, ta rimtuolė plačiaakė rš. | prk.: Upelė ūžė ir dundėjo, tarytum bardamos su rimtuoliu Nemunu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.